Penktadienis , lapkričio 15 2019
Pagrindinis / Verslas / Buhalterine apskaita – būtinybė legaliame versle

Buhalterine apskaita – būtinybė legaliame versle

buhalterine apskaita

Esate stambios ar vidutinės įmonės vadovas? Verčiatės individualia veikla ir tikitės, jog, laikui bėgant, šiuo metu nedidelis verslas išsirutulios į kažką rimčiau? Parduodate nekilnojamąjį turtą, savo rankų darbo gaminius, o galbūt sukatės tarptautinės prekybos versle? Nesvarbu, kuris variantas tinkamas jūsų atveju (o gal neradote nei vieno sau tinkamo): yra vienas raktinis žodis, tiksliau – procesas, jungiantis anksčiau paminėtus variantus. Tai – buhalterine apskaita. Be šio proceso neįmanoma jokia veikla, susijusi su pinigų srautais. Visai nesvarbu, ar būtų kalbama apie keliasdešimt, ar kelis šimtus tūkstančius eurų: norint dirbti legaliai, be buhalterinės apskaitos tvarkymo apsieiti neįmanoma.

Pirmas klausimas, atėjęs į galvą išgirdus žodį „buhalterine apskaita“ – ką šis procesas apima? Darbo užmokesčio, atostoginių skaičiavimas, metinė pajamų ataskaita, įmonės veiklos pelno–nuostolio įvertinimas – tai tik dalis darbų, tenkančių buhalterinę apskaitą atliekantiems asmenims.

Paskutinis sakinys iš karto atsako į dar neužduotą klausimą: kas tvarko įmonių ar individualia veikla užsiimančių asmenų buhalterinę apskaitą? Apskaitininkai, buhalteriai, buhalterių padėjėjai, vyriausieji buhalteriai: nesvarbu, kuri iš šių pareigybių (didelių įmonių atveju – net kelios) yra jūsų įmonėje, svarbiausia, jog buhalterinės apskaitos darbus atliktų tos srities profesionalai. Ne direktorius, kuris dažniausiai yra idėjinis žmogus ar konkrečios srities asas ir jokiu būdu ne darbščioji bitutė sekretorė, kuri ir taip apsikrovusi darbais iki galvos. Buhalterine apskaita ir jos atlikimas turi būti patikėtas šią veiklą išmanantiems žmonėms, turintiems tiek atitinkamą išsilavinimą, tiek ir patirtį. Priklausomai nuo įmonės vadovo apsisprendimo, buhalterinės apskaitos darbus gali atlikti asmuo, sėdintis visą darbo dieną kabinete su užrašu „buhalteris“ (kaip tikriausiai supratote – turintis pastovų buhalterio etatą) arba buhalterinės apskaitos įmonėje dirbantis asmuo/individualia veikla besiverčiantis darbuotojas, kuris samdomas tik konkrečių darbų atlikimui. Abu minėti variantai turi tiek pliusų, tiek minusų. Tiesa, įvertinus pastaruosius, buhalterio etato vis dažniau atsisakoma ir, pakėlus telefono ragelį ar parašius elektroninį laišką, pasikviečiamas profesionalas konkrečių buhalterinės apskaitos darbų atlikimui.

Versle, kaip žinia, svarbu piniginis aspektas, tad ir minėtas variantas dažniausiai pasirenkamas dėl finansinių sumetimų. Laikyti pastovią buhalterio vietą apsimoka kalbant apie dideles, daug darbuotojų bei finansinių operacijų turinčias įmones. Mažesnėms „žuvelėms“ toks sprendimas gali būti net nuostolingas. Buhalteriui, dirbančiam pilnu etatu, tenka mokėti nustatyto dydžio užmokestį, nesvarbu, jog jis toli ne visą darbo dieną dirbo pilnu pajėgumu. Aišku, atsiranda vadovų, kurie darbuotojus apkrauna pašaliniais darbais nepriklausomai nuo šių tiesioginių pareigų, bet tai – visiškai kita tema. Pasamdžius žmogų konkretaus buhalterinės apskaitos darbo atlikimui (pavyzdžiui, metinės pajamų deklaracijos parengimui ir pateikimui VMI), nuogąstauti dėl veltui švaistomų pinigų neteks: bus sumokėta už tai, ką žmogus konkrečiai atliko.

Taip pat skaitykite

Kiek kainuoja metalinis stogas namui?

Kiekvienas individualaus namo savininkas anksčiau ar vėliau susiduria su stogo dangos keitimo problema. Vienas labiausiai ...