Druskininkų Žinia

Visi esame skirtingi, kai kuriems patinka stebėti, analizuoti kitus žmones, jų išvaizdą, poelgius, visa tai susieti. Be abejo, tokie asmenys gerai įsimena stebėtų žmonių veido bruožus, kūno sudėjimą. Tuo tarpu kiti negalėtų tiksliai apibūdinti net kai kurių ne tokių artimų draugų išvaizdos… Visi esame skirtingi: tiek savo charakteriu, gebėjimais, tiek veido bruožais, kūno sudėjimu.

Dar kuriantis pirmosioms pažangioms civilizacijoms, platėjo ratas žmonių, besidominčių ne tik buitimi ir pagrindinių fiziologinių poreikių išpildymu, bet ir keliančių klausimus apie būties prasmę, bandančių surasti priežasties, pasekmės ryšius. Taip senovės Egipte, Graikijoje, Romoje buvo pradėta domėtis žmogaus išvaizdos ir charakterio sąryšiu, tuo ypač žavėjosi graikų mąstytojas, filosofas Aristotelis, kuris suprato, jog veido forma, bruožai, kuriuos turime, mums suteikti ne šiaip.

Kas ir kaip analizuojama?

Pirmiausia veidas skirstomas į tris zonas: nuo plaukų augimo linijos iki antakių, nuo antakių iki nosies galiuko ir nuo nosies galiuko iki smakro apačios. Idealiausiu laikomas tas veidas, kurio šios trys dalys yra proporcingos, tačiau tai tikrai nereiškia, kad toks žmogus savo vidumi yra geresnis už kitus, tiesiog išoriškai jis labiau trauks aplinkinių žvilgsnius ir vers susižavėti. Kažkuri labiau išreikšta veido sritis reiškia tam tikrų charakterių bruožų dominavimą. Pavyzdžiui, plati viršutinė veido dalis rodo žmogaus atkaklumą, norą ir siekį žinoti daugiau, o štai atsikišęs smakras išduoda užsispyrimą, agresiją, norą valdyti situaciją, tačiau tokie žmonės gali būti puikūs lyderiai.

Ieškant charakterio ir išvaizdos ryšių, gali būti analizuojami antakiai, kakta, akys, nosis, lūpos, ausys, smakras, skruostai. Didžiausią dėmesį verta atkreipti į vyraujančius bruožus, kadangi ryškiausi – geriausiai apibūdina mūsų asmenybę. Įvertinant jų dydį, formą, proporcijas galima bandyti nuspėti, kokios savybės būdingos stebimam žmogui. Be abejo, nebūtina analizuoti visų veido dalių, dažnai pradedama mokytis spręsti tik pagal kelias, pavyzdžiui, akis, nosį, lūpas ar pasirenkant kitus derinius.

Žingeidūs asmenys neapsiribojo vien tik charakterio aiškinimu pagal veido bruožus – taip atsirado frenologija – pseudomokslas, kuris bando rasti sąsajas tarp žmogaus kaukolės formos ir intelekto, charakterio.

Esate nepatenkintas veido bruožais? Ar verta darytis plastinę operaciją?

Fizionomijos mokslo šalininkai ir besidomintys šiuo mokslu akcentuoja, jog nėra gerų ar blogų veido bruožų, kaip ir nėra visiškai blogų ar labai gerų žmonių, skiriasi tik jų poelgiai. Tiesiog dabartinėje visuomenėje yra vertinami tokie bruožai, kitados – buvo aukštinami kiti. Be abejo, visiems svarbi jų išvaizda ir visiškai normalu norėti gražiai atrodyti. Todėl dažnai savo išvaizda, vienu ar kitu bruožu nepatenkinti žmonės kreipiasi į plastinės chirurgijos centrus. Plastikos chirurgas gelbsti ne tik siekiant pakoreguoti nepatinkantį veido bruožą, bet labai padeda po patirtų traumų, nelaimingų atsitikimų. Tokiu atveju niekas nesiginčija dėl plastinių operacijų naudos.

Plastikos chirurgas gali pakoreguoti nepatinkantį veido bruožą ar kardinaliai pakeisti pacientų išvaizdą. Be abejo, viskas atsižvelgiama į veido proporcijas bei medicinos galimybes, žmogaus sveikatą. Viskas yra gerai tol, kol žmogus netampa plastinės chirurgijos įstaigų nuolatiniu lankytoju, dėl ko galima įtarti jau gilesnes žmogaus asmenybės problemas. Fizionomikos krypties šalininkai mano, jog atlikus plastinę operaciją, gali šiek tiek pakisti žmogaus būdo savybės, tolesnis likimas, todėl skatina žmones pamilti save tokius, kokie esame.