Verslo plėtros galimybės kaime
Kaime vystomo verslo dominantė yra aktyvi žemės ūkio produkcijos gamyba. Tiesa, nors sąlygos produkcijos apimčių didinimui yra palankios – ūkininkams skiriamos piniginės premijos, darbams naudojama moderni įranga, pvz., specializuoti krautuvai, vis dėlto, Lietuvą lygindami su kaimyninėmis šalimis, matome, kad mūsų gamybos lygis yra mažesnis.
Rinkos specialistai tvirtina, kad siekdami gerinti šalies ekonomikos lygį, privalome investuoti į alternatyvių verslų plėtojimą, t. y. orientuotis į turistus ir siūlyti jų lūkesčius atitinkančias pramogas, pvz., vandens sportą arba turistinius žygius. Deja, realybė nėra tokia šviesi. Daugelis žemės ūkyje dirbančių gyventojų neturi jokių alternatyvių pasirinkimų, t. y. netekę darbo jie griebiasi pašalpų – sunkiai vystomas smulkusis verslas bei ribotos persikvalifikavimo galimybės neleidžia užsidirbti, t. y. iš asmeninių ūkių gaunamos pajamos daugeliui ūkininkų negali užtikrinti net minimalaus gyvenimo lygio. Nors nauji krautuvai ir moderni žemės ūkio technika vis dažniau sutinkama gimtosios žemės laukuose, nedarbo lygis kaime auga – iš agrarinio verslo sektoriaus išstumiami net ir stiprieji ūkininkai, nesugebantys kovoti su Vakarų gamybos gigantais, kurie tapo pražūtingos konkurencijos iniciatoriais. Akivaizdu, kad valdžios paramos negaunantis kaimas nesugebės priimti tarpvalstybinių santykių paskatintų pokyčių – Lietuvoje maisto produktų gamybos pramonė praranda savo galią, o vidutinio ir smulkiojo verslo plėtros keliu žengiama itin lėtai.
Vertinant dabartinę kaimo plėtros situaciją, reikia pripažinti, kad didžiausios finansavimo galimybės skiriamos alternatyviam verslui, pvz., baidarių nuomai ar kaimo turizmui. Itin daug dėmesio sulaukia ir retesnių verslų plėtojimas, pvz., žvejyba ant ledo, stručių auginimas ar sraigių veisimas. Keičiantis vartotojų poreikiams, aktyviau besidomint ekologiško gyvenimo idėjomis, vis daugiau žmonių atostogų metu palieka triukšmingus miestus ir poilsio ieško ramioje kaimo užuovėjoje. Čia jiems siūlomos pirties, grybavimo, žvejybos, pasiplaukiojimo valtele, arklių jodinėjimo, baidarių nuomos ir kitos pramogos. Stebint gyventojų įpročius, rinkos specialistai įsitikinę, kad susidomėjimas kaimo turizmo paslaugomis greitu metu tik stiprės.
Šiuo metu viena populiariausių alternatyvų – dažasvydis – naujam gyvenimui prikelia seniai nebegyvenamus statinius ir kviečia jaunimą į užmirštus šalies regionus. Iš tiesų senųjų kaimų tyrinėjimas atveria kelia dar vienai verslo nišai – edukacinių programų ir turistinių žygių, supažindinančių su unikaliu Lietuvos kraštovaizdžiu, plėtotei. Rinkos specialistai įsitikinę, kad jei norime atgaivinti kaimo verslą, sukurti naujų ir gerai apmokamų darbo vietų, visų pirma turime keisti lietuvių sąmonėje nusistovėjusį požiūrį į gyvenimą rajonuose, t. y. privalome atsiriboti nuo augalininkystės, gyvulininkystės ir žuvininkystės sektoriaus, kad suprastume, jog kaimo sodyboje galime plėtoti alternatyvias verslo idėjas, įkurti kompiuterizuotas ir produktyvias darbo vietas. Kitaip sakant, norėdami mėgautis komercine sėkme, privalome ieškoti naujų idėjų, t. y. kaimas turi siūlyti pramogas ir paslaugas, kurių reikalauja šiandieninis vartotojas. Tiesa, rekonstruodami XXI amžiaus kaimą, negalime persistengti – senieji rajonai privalo išlaikyti unikalią architektūrą, senuosius papročius ir archajinį gyvenimo būdą.
