Druskininkų Žinia

Žodis „supermaistas“ šiandien vartojamas labai dažnai. Juo apibūdinamos uogos, sėklos, riešutai, žalumynai, fermentuoti produktai, įvairūs milteliai, papildai ir net kai kurie tradiciniai maisto produktai, kuriuos žmonės vartojo dar gerokai anksčiau nei atsirado pati sąvoka. Iš pirmo žvilgsnio šis žodis skamba patraukliai: atrodo, kad toks produktas turėtų būti ypač naudingas, koncentruotas ir vertas vietos kasdienėje mityboje. Vis dėlto „supermaistas“ nėra medicininis ar labai tiksliai apibrėžtas terminas. Tai labiau populiarus būdas kalbėti apie produktus, kuriuose gausu įvairių maistinių medžiagų.

Dažniausiai supermaistu vadinami produktai, kurie nedideliame kiekyje turi daug vitaminų, mineralų, skaidulų, antioksidantų, baltymų, gerųjų riebalų ar kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Pavyzdžiui, šilauogės vertinamos dėl antioksidantų, linų sėmenys – dėl skaidulų ir riebalų rūgščių, rauginti produktai – dėl fermentacijos proceso, o riešutai – dėl gerųjų riebalų ir mineralų. Tokie produktai iš tiesų gali būti naudingi, tačiau jie neturėtų būti suvokiami kaip stebuklinga priemonė, galinti kompensuoti nesubalansuotą mitybą ar netinkamą gyvenimo būdą.

Būtent čia dažnai atsiranda painiava. Žmonės kartais tikisi, kad vienas produktas padės išspręsti labai daug problemų: suteiks energijos, sustiprins imunitetą, pagerins virškinimą, padės numesti svorio ar apsaugos nuo ligų. Tačiau organizmas taip neveikia. Mitybos nauda kyla ne iš vieno produkto, o iš visumos: pakankamo baltymų kiekio, daržovių, vaisių, skaidulų, kokybiškų riebalų, įvairių maisto grupių, vandens, miego ir fizinio aktyvumo. Net pats vertingiausias produktas nebus labai naudingas, jei visa kita mityba bus chaotiška.

Todėl į supermaisto sąvoką verta žiūrėti atsargiai. Ji gali būti naudinga kaip paprastas būdas atkreipti dėmesį į maistingus produktus, bet gali klaidinti, jei vartojama kaip pažadas apie išskirtinį poveikį sveikatai. Pavyzdžiui, šaukštas sėklų ar keli šaukšteliai fermentuoto produkto gali papildyti mitybą, tačiau jie nepakeis pilnaverčių pietų, poilsio ar gydytojo rekomendacijų. Supermaistas turėtų būti ne stebuklas lėkštėje, o viena iš sąmoningos mitybos detalių.

Vienas iš tradicinių produktų, kuris dažnai patenka į šią kategoriją, yra bičių duonelė. Ji dar vadinama bičių duona. Tai avilyje fermentuotos žiedadulkės, kurias bitės sumaišo su nektaru, medumi ir fermentais, suslegia į korio akutes ir palieka bręsti. Fermentacijos metu žiedadulkės pasikeičia: tampa rūgštelesnio skonio, stabilesnės ir dažnai lengviau pasisavinamos nei paprastos žiedadulkės. Dėl šios priežasties bičių duonelė vertinama kaip koncentruotas natūralus produktas.

Bičių duonelėje randama baltymų, aminorūgščių, vitaminų, mineralų ir kitų natūraliai susidarančių medžiagų. Ji dažnai pristatoma kaip maistingas avilio produktas, galintis papildyti kasdienę mitybą. Būtent dėl tokios sudėties bičių duonelė neretai vadinama supermaistu. Vis dėlto svarbu suprasti, kad šis apibūdinimas nereiškia gydomojo poveikio. Ji nėra vaistas, nepakeičia įvairios mitybos ir neturėtų būti vartojama kaip vienintelė priemonė savijautai gerinti.

Bičių duonelės vertė labiausiai atsiskleidžia tada, kai ji vartojama saikingai. Tai nėra produktas, kurio reikėtų valgyti daug. Dažniausiai ji vartojama mažais kiekiais – viena pati, su medumi, jogurtu, koše ar kitu švelnesnio skonio maistu. Dėl intensyvaus, saldžiarūgščio skonio kai kuriems žmonėms ji patinka iš karto, o kitiems reikia priprasti. Kaip ir su daugeliu koncentruotų natūralių produktų, geriausia pradėti nuo mažesnio kiekio ir stebėti organizmo reakciją.

Kalbant apie bičių produktus, būtina paminėti ir atsargumą. Bičių duonelė gali netikti žmonėms, alergiškiems žiedadulkėms ar kitiems bičių produktams. Atsargiai ją turėtų vartoti ir tie, kurie turi stiprių alerginių reakcijų istoriją, vartoja vaistus, laukiasi ar žindo. Natūralus produktas nebūtinai reiškia, kad jis visiškai saugus visiems. Todėl pirmą kartą ragaujant verta pradėti nuo labai mažo kiekio, o kilus abejonių – pasitarti su specialistu.

Supermaisto sąvoka gali būti naudinga, jei ji padeda atrasti įvairesnių produktų. Ji gali paskatinti į mitybą įtraukti daugiau uogų, sėklų, ankštinių, riešutų, raugintų produktų ar bičių duonelės. Tačiau ji tampa problemiška tada, kai vienam produktui priskiriama per daug galių. Nė vienas maisto produktas neturėtų būti vertinamas atskirai nuo visos mitybos. Net labai maistingas produktas gali būti tik mažas bendros dėlionės elementas.

Geriausias požiūris – rinktis ne vieną „superproduktą“, o įvairią ir subalansuotą mitybą. Vieną dieną tai gali būti uogos ir avižos, kitą – daržovės ir ankštiniai, trečią – natūralus jogurtas, riešutai ar šaukštelis bičių duonelės. Tokia įvairovė suteikia organizmui platesnį maistinių medžiagų spektrą nei bandymas pasikliauti vienu madingu produktu.

Taigi supermaistas nėra bloga sąvoka, jei ją suprantame realistiškai. Ji gali padėti atkreipti dėmesį į produktus, kurie maistingi, įdomūs ir verti vietos virtuvėje. Tačiau svarbiausia nepamiršti, kad sveika mityba kuriama ne iš skambių pavadinimų, o iš kasdienių pasirinkimų. Bičių duonelė gali būti puikus tokio produkto pavyzdys: natūrali, fermentuota, koncentruota ir vertinga, bet geriausiai atsiskleidžianti kaip nedidelė subalansuotos mitybos dalis.

Norint geriau suprasti šį avilio produktą, jo sudėtį, vartojimą ir atsargumo taisykles, verta plačiau pasidomėti tema kodėl bičių duonelė vadinama supermaistu.