Druskininkų Žinia

Kabinant fotodrobes ant sienos, dažnas klausimas skamba taip: „Kokiam aukštyje jas pakabinti?“ Arba dar geriau – „Ar ši fotodrobė tikrai ne per didelė mūsų svetainei?“ Ir čia pasirodo viena didžiausių interjero dizaino klaidų: netinkamai parinktas aukštis ir dydis. Nes, patikėk, net ir pati gražiausia fotodrobė atrodys keistai, jei ji kabės per aukštai, per žemai ar tiesiog atrodys kaip nykštukas virš trijų metrų pločio sofos.

Įsivaizduok tokį scenarijų: nauja drobė jau pristatyta, dizainas – tobulybė, spalvos dera su visa kambario palete, bet… kažkas vis tiek netinka. Žiūri į sieną ir galvoji – kodėl nesigauna tas wow efektas? Atsakymas dažnai slypi ne pačioje drobėje, o tame, kaip (ir kur) ji pakabinta.

Kas ta „57 colių taisyklė“?

Nors Lietuvoje colių niekas neskaičiuoja, šita taisyklė atkeliavusi iš meno galerijų ir dizainerių pasaulio. Ji paprastai reiškia, kad paveikslo ar drobės centro taškas turėtų būti 145 cm nuo grindų. Kodėl? Nes tai – vidutinis žmogaus akių lygis. Kitaip tariant, kai stovime, mūsų akys natūraliai krypsta į tą tašką. Jei drobė pakabinta daug aukščiau – kaklas skauda žiūrint. Jei per žemai – tiesiog atrodo, kad kažkas čia ne taip.

Tad pamiršk instinktą kabinti „aukščiau, kad geriau matytųsi“ ir tiesiog išmatuok: nuo grindų iki drobės vidurio – 145 cm. Tiek ir gana. Jei drobė didelė, paskaičiuok, kur yra jos vidurys, ir pagal tai kabink.

O kaip su baldais? Derink prie jų!

Dažna klaida – kabinti drobę per aukštai virš sofos. Tarsi kažkas pabandė sujungti du pasaulius, bet jie nesusikalbėjo. Taisyklė paprasta: drobės apačia turėtų būti maždaug 15–25 cm virš baldų, jei kabinama virš sofos, komodos ar lovos. Nes jei paliksi pusmetrį tuščios sienos – atrodys kaip… atsitiktinai pamestas paveikslas.

Kitas triukas – plotis. Fotodrobė virš sofos neturėtų būti siauresnė nei pusė sofos pločio. Idealus variantas – apie 2/3. Taigi, jei sofa yra 210 cm pločio, drobė turėtų būti bent 140 cm. Arba kabink kelias mažesnes drobes grupėje, bet jos bendra kompozicija vis tiek turi atitikti tą proporciją.

Didelis kambary – didelė drobė. Bet… ir mažam kambary – taip pat?

Čia įsijungia baimė. „Ar ne per didelė ši fotodrobė mūsų mažam kambariui?“ Ne. Tikrai ne. Dauguma žmonių kabina per mažus paveikslus per didelėse sienose. Mažas formatas didelėje plokštumoje atrodo… vienišas. Tarsi pamestas saldainis ant didžiulės lėkštės. Didelė drobė, net ir mažame kambaryje, dažnai suteikia prabangos pojūtį, gilumą, netgi vizualiai išplečia erdvę.

Taip, tam reikia truputį drąsos. Bet paskui pasidžiaugsi, kad neapsikabinai smulkmenomis, o pasirinkai ryškų akcentą.

Grupės ar solo? Kaip kabinti kelias drobes?

Jei kabini ne vieną, o kelias drobes – jos turėtų bendrauti tarpusavyje. Ne žodžiais, aišku, bet vizualiai. Atstumas tarp drobių turėtų būti vienodas – apie 5–8 cm. Ir jų visų kompozicijos centras turėtų išlikti tame pačiame 145 cm aukštyje. Tai neturi būti matematiškai tikslu, bet žvilgsniui turi būti patogu. Nes kai akis pavargsta „šokinėti“, jokio grožio ten nebelieka.

Kablys į širdį – tiesiogine prasme

Drobės kabinimas nėra tik „pataikyti gražiai“. Tai kaip rūbai žmogui – gali būti tobulas švarkas, bet jei jis netinka figūrai – nepadės. Taip pat ir su drobėmis: jos turi „sėdėti“ interjere. Nei per aukštai, nei per žemai. Nei per mažai, nei per daug.

Fotodrobės šiandien – ne tik prisiminimų forma, bet ir galingas interjero akcentas. Tačiau jos tikrai atskleidžia savo jėgą tik tada, kai kabinamos teisingai. Jei nori, kad svečiai užsimerkę sakytų „wow“, o ne suglumę galvotų, kodėl paveikslas žiūri į lubas – griebk metrą, pasidaryk kavos ir išmatuok kaip reikiant.